- pusvalakinis
- pùsvalakinis, -ė adj., smob. (1) turintis pusvalakį: Anas bagotas – pùsvalakinis Dkšt. Ne pùsvalakiniui tokį kumelį turėt Ds. Neblogai gyvena ir pùsvalakinis gaspadorius Dbk. Pùsvalakinė merga – glūdėtum sau namie! Prng. Ne pusvalakinių [mergų], o gal ir valakinių nebeatsimuši, Pauruk! J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.